Kodėl jūs visada turėtumėte įdiegti 'Windows' ant 'Disk Zero'
- Kategorija: „Windows“
„Windows“ visada turėjo tai, kas, daugelio manymu, yra netradicinis ir varginantis būdas spręsti fizinius standžius diskus. Aš čia kalbu apie disko raides. Šiuos virtualius statinius, kuriuos tikrai galiu apibūdinti tik taip, nurodau tikrus jūsų kompiuterio diskų pavadinimus. Tai veikia skirtingai nei „Unix“ sistemos, kai OS ir vartotojas nurodo tikrąjį disko adresą.
Šis adresas egzistuoja sistemoje Windows, tačiau jis yra gerai paslėptas. Vieną kartą, kai jūs bus tai pamatysite įdiegdami operacinę sistemą, o naudojant „Windows 7“ (ir „Vista“) labai svarbu įsitikinti, kad pasirinksite tinkamą.
Tai nebuvo problema net prieš keletą trumpų metų, nes kompiuteriai buvo pateikiami tik su vienu kietuoju disku. Vis dar mažėjant standžiojo disko laikymo kainai ir didėjant talpai, vis dažniau įprasta rasti du standiuosius diskus naujame kompiuteryje ir net keletą aukščiausios klasės nešiojamųjų kompiuterių.
Šie diskai žymimi „Windows“, „Disc 0“, „Disc 1“, „Disc 2“ ir tt, o operacinei sistemai kritinis diskas yra 0 (nulis). Tai yra diskas, kuriame tikrai turėtumėte įdiegti „Windows“ kopiją.
Čia nėra griežtos ir greitos taisyklės, kuri pasakytų absoliučiai privalo įdiekite „Windows“ į šį diską, iš tikrųjų ji bus paleista maloniai iš bet kurio kompiuterio standžiojo disko ir iš visų disko skaidinių. Vis dėlto „Windows“ dažnai disko 0 pradžioje pateikia 100 MB sistemos skaidinį. Šis paslėptas skaidinys saugo jūsų kompiuterio įkrovos informaciją. Tai visiškai atskira nuo jūsų „Windows“ diegimo, tačiau be galo kritiška.
Įkrovimo meniu yra čia, jei neturite šio skaidinio, negalėsite paleisti savo kompiuterio, jei nebus išsamiai atstatyta įkrovos sistema, jei tai netgi įmanoma padaryti, nes kartais to nėra. Bet kokiu atveju procesas yra labai techninis ir nėra silpnos širdies.
Jei šį „System“ skaidinį turite atskirame fiziniame standžiajame diske, esančiame „Windows“ kopijoje, padvigubinate savo tikimybę, kad dėl standžiojo disko gedimo jūsų sistema bus nenaudojama. Taip pat gali būti, kad norite pakeisti šį diską į didesnį arba visiškai jį pašalinti. Tai taip pat gali padaryti jūsų „Windows“ kopiją nenaudotiną.
Standieji diskai, nepamirškime, yra keli iš nedaugelio likusių kompiuterio komponentų, turinčių mechaniškai judančių dalių (nebent jums pasisekė ir pakankamai turtingi, kad galėtumėte sau leisti kietojo kūno diską). Vienintelės judančios jūsų kompiuterio dalys yra ventiliatoriai, jei tai rodo, kokia sena yra dabar naudojama technologija. Šios judančios dalys gali būti veikiamos didžiulės fizinės įtampos sunkiai arba ilgai naudojant.
Pažvelkime į hipotetinį pavyzdį. Savo kompiuteryje įdiegėte „Windows 7“ 1 diske. Tai yra antrasis korpuso viduje esantis fizinis kietasis diskas. „Disc 0“ visada turės sistemos įkrovos skaidinį, todėl, jei nepavyksta sugadinti vieno iš šių standžiųjų diskų, prarandate prieigą prie savo „Windows“ kopijos.
Jei vietoj to įdiegsite „Windows“ kopiją 0 diske (nulis), kitas diskas gali sugesti ir neprarasite galimybės naudotis „Windows“ kopija. Nepamirškime, kad dvigubo standžiojo disko sistemoje diskas, kuriame nėra „Windows“ kopijos, paprastai bus naudojamas failams saugoti.
Įdiegti „Windows Vista“ ar „Windows 7“ į netinkamą fizinį diską yra lengva klaida. Galbūt laidininkai buvo perkeisti į pagrindinės plokštės prievadus atliekant techninę priežiūrą ar statant kompiuterį, kad disko, esančio ant krūvos viršaus, tuo atveju, kurį jūs manytumėte, yra diskas 0, dabar jo nėra. Deja, vienintelis būdas išspręsti šią problemą yra visiškas iš naujo įdiegimas, kuris gali užtrukti daug valandų, kai atsižvelgsite į visą savo programinę įrangą ir parametrų pakeitimus.
Taigi kitą kartą, kai ateisite įdiegti „Windows Vista“ ar „Windows 7“ kopiją, gerai peržvelkite galimų diskų ir skaidinių sąrašą ir įsitikinkite, kad pasirinkote „Disc 0“ diegimui.